Ruth 2.0:
2
Ruth 2.1: 1 Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boozas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės.
Ruth 2.2: 2 Moabitė Rūta tarė Noomei: „Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis“. Noomė sakė: „Eik, mano dukra“.
Ruth 2.3: 3 Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boozui iš Elimelecho giminės.
Ruth 2.4: 4 Kaip tik tuo metu Boozas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: „Viešpats su jumis“. Tie jam atsakė: „Telaimina tave Viešpats“.
Ruth 2.5: 5 Tada Boozas paklausė pjovėjų prižiūrėtoją: „Kas šita moteris?“
Ruth 2.6: 6 Prižiūrėtojas atsakė: „Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto.
Ruth 2.7: 7 Ji prašė: ‘Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas’. Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus“.
Ruth 2.8: 8 Boozas tarė Rūtai: „Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų.
Ruth 2.9: 9 Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria“.
Ruth 2.10: 10 Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: „Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?“
Ruth 2.11: 11 Boozas atsakė jai: „Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį, atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai.
Ruth 2.12: 12 Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti“.
Ruth 2.13: 13 Ji atsakė: „Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms“.
Ruth 2.14: 14 Valgant Boozas jai tarė: „Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne“. Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė.
Ruth 2.15: 15 Kai ji kėlėsi rinkti, Boozas įsakė savo tarnams: „Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite.
Ruth 2.16: 16 Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai“.
Ruth 2.17: 17 Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė ir buvo arti efos miežių.
Ruth 2.18: 18 Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi.
Ruth 2.19: 19 Anyta jos paklausė: „Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė dėmesį į tave!“ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boozas.
Ruth 2.20: 20 Noomė tarė savo marčiai: „Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių“.
Ruth 2.21: 21 Rūta sakė: „Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo“.
Ruth 2.22: 22 Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: „Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti“.
Ruth 2.23: 23 Ji laikėsi prie Boozo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta.